Idėja apie matematinį pasaulio pagrindimą yra svari daugiau nei du tūkstančius metų ir patraukia savo ekspresija bei nuolatine raiška įvairių epochų pasaulėžiūroje. Čia grožis muzikoje interpretuojamas kaip slypintis „santykyje su matematika“, o muzikos struktūros logika gali būti sutapatinta su matematinės lygties logika. Matematizuotos muzikos sampratos formavimosi pradžią įžvelgiame dar antikos mąstytojų teiginiuose. Antikoje suformuotas matematikos mokslų ketvertas rodo, jog pitagoriečiai mąstė apie matematikos mokslų grupę, jungiančią muziką, astronomiją, geometriją ir aritmetiką, aptariamos šios idėjos ir jų atgarsiai vėlesnėse epochose, liudijantys ilgalaikę matematinio pagrindo įtaką. Straipsnyje pateikiama antikoje apibrėžta įtakinga pitagoriškoji muzikos intervalų ir matematinių santykių sistema, lygiagrečiai lydima simbolinių skaičių prasmių, siejamų su universumu, sferų muzikos arba planetų santykiuose skambančios universalios muzikos koncepcija, kuri buvo pristatoma kaip tikslių matematinių apskaičiavimų rezultatas.

Raktažodžiai: muzikos ir matematikos sąveika, mathesis filosofija, Pitagoras, Platonas, antikinė muzikos intervalų teorija, sferų muzika, quadrivium