Lietuvos mokslų akademijos Leidybos skyrius
    Tel. +370 5 2626851, +370 5 2613620 El. paštas leidyba@lma.lt
Menotyra / Studies in Art

ISSN 1392-1002
ISSN 2424-4708 (online)

2011 m. Nr. 2

Baletų lietuviškumo ir modernumo klausimu: tapatumo formų sąveika ir virsmas Lietuvos balete | Lithuanian ballet: questions of nationality and modernity: inter-relation and transformation of the forms of identity in the Lithuanian ballet
Audronė ŽIŪRAITYTĖ

Baletas, kaip sintetinis žanras, savaime skatina kultūrų sąveiką ir dialogą, kai jo kūrėjai – choreografas, libretistas, kompozitorius, scenografas ir kiti yra skirtingų kultūrų, plačiau – tapatumų, atstovai. Ar galime baleto žanrą vienareikšmiai sieti su kuriuo nors, pavyzdžiui, etniniu, tautiniu identitetu, kuris vadinamuosiuose nacionaliniuose teatruose (pvz., Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) yra pageidaujamas. Baleto žanras lietuvių kompozitorių kūryboje niekada nebuvo itin populiarus, nors būta čia savų pakilimų. Jaučiame talentingų choreografų stygių, nors ir šioje srityje yra įsimintinų darbų. Žvelgdami retrospektyviai Lietuvos baleto mene randame modernumo apraiškų. Baleto žanras daugiakultūrinėje epochoje savo interdisciplininės prigimties dėka turi dar didesnę internacionalinę perspektyvą, kurią iš kompozitorių pastaruoju metu perėmė choreografai ir net dailininkai. Svarbūs baleto teatro egzistavimo savasties sandai – kultūrinės atminties gaivinimas, plačiai suvokto kūrybinio proceso fenomenas. Baletas, kaip ir kitos meno rūšys, galėtų būti išnaudojamas kultūrinės savimonės, tapatumo puoselėjimui, kultūrinės atminties gaivinimui. Nuoseklus, aktyvus procesas duotų esminių rezultatų, sukurtų savitą, „lietuvišką“ baleto teatro stilių. Svarbu, kad atvirumas įtakoms, tradicijoms, „mokykloms“ būtų kryptingas, apimtų platesnį Lietuvos, pasaulio baleto meno laimėjimų kontekstą, nesiribotų savos trupės fenomenu, kurios formavimo „lietuviškumo“ aspektai taip pat svarbūs, atskirai svarstytini.

Raktažodžiai: baletas, Lietuva, tapatumai, interdisciplininis, internacionalinis, modernus, postmodernus

Numeriai:

2016 - T.23
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2015 - T.22
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2014 - T.21
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2013 - T.20
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2012 - T.19
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2011 - T.18
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2010 - T.17
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2009 - T.16
Nr.1-2, Nr.3-4

2008 - T.15
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2007 - T.14
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2006
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2005
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2004
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2003
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2002
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4

2001
Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.4